Turbūt net nenutuokieme, kad netolimoje ateityje mums ryte norėsis ne tik puodelio kavos, ar cigaretės. Tiksliau, cigarečių mums išviso nesinorės, nes jau dabar kai kuriuose azijos šalyse oro tarša tokia didelė, kad diena sukvėpuoto oro prilygsta dviem surukytiems cigarečių pakeliams- tokiame ore tikrai nesinorėtų dar ir rūkyti. Taigi, ko mums norėsis tai nors gurgšnio tyro oro. Tačiau jau būsime pamiršę ką reiškia vaikščioti po parką, nes parkų nebeliks, nes matyt jie bus arba privatūs arba jų iš viso nebebus. O į privačius patekimą turės tik turtingi ir privilegijuoti žmonės. Kiti dusime nuo smogo, turėtų būti karšta.
Kuo toliau tuo labiau tampame susiskirstę tarsi luomais, viskas kas geriausiai bandome turėti tik sau. Šis dalykas labai užslėpia kitas didelias problemas, tokias kaip klimato kaitos, globalinio atšilimo faktą. Kaip ir minejau gaivaus oro gurgšnį, tai susimastyti, pasiruošti tokiai minčiai reikėtų jau dabar.
Mano pristatomas gaivaus oro gurkšnis- autonominis deguonies aparatas- yra tarsi maža, nuo žmogaus izoliuota, pilnai veikianti makro ekosistema. Oras joje dar nepaliestas žmogaus veiksmų, nuolatos atsinaujinantis. Nuolatos galvodami tik vartotojiškai, nebegalėdami pakeisti milžiniškos oro taršos, pagalvokime apie tą šviežio oro gurkšnį. Tai būdas kvėpuoti nepriklausomu nuo atmosferos oru.
Ernestas Tatlauskas 