Kūrinyje pavaizdavau lengvu audiniu uždengtus meno kūrinius esančius galerijoje, pro audinį matomi meno kūrinių rėmai. Taip menininkus kviečiu diskusijai, kurioje reikėtų iškelti klausimą ar tikrai jų kūriniai yra pakankamai stiprūs savo turiniu, kad galėtų būti eksponuojami tokiose viešose erdvėse kaip meno galerijos? Ar tikrai kūriniai pasakoja istoriją, ar kalba apie visuomenei aktualias problemas? Galbūt meno kūriniuose ir slypi svarbi žinutė, bet menininkai randa įvairių būdų, kurių pagalba gali ją užkoduoti. Iš čia iškyla klausimas, kurioje pusėje slypi problema? Ar kalta visuomenė, kuri dėl patyrimo stygiaus nėra pajėgi suprasti meno kūrinio turinio, ar kaltas menininkas, kuris savo žinutę užkodavo neįskaitomai arba netgi nepagrįstai?
Ernestas Tatlauskas 