Lidijos Krivickienės nuotr.
Ar kada nors paklausėte savęs: “Jei galėčiau pasirinkti tik vieną pasaulio virtuvę visam gyvenimui, kokia ji būtų?’’ Arba galbūt esate labiau šališkas atostogų versijai, kuri verčia jus susimąstyti: „Jei galėčiau pasirinkti tik vieną šalį kelionėms likusiam gyvenimui, kuri šalis tai būtų? Žinoma, yra daug daugiau šio žaidimo versijų, kuriose galima būtų pagalvoti, kur eitumėte, jei turėtumėte pasirinkti architektą ar vyndarį, fotografą, režisierių ar baldininką.
Šį žaidimą žaidžiu prieš rinkdamasis sekančios kelionės kryptį. Ir visai nenuostabu, kad Italija ir yra ta šalis, kuri nuolat pasirodo kaip šio žaidimo nugalėtoja. Joje galima rasti viską tobulam savaitgaliui, lengviems pietums terasoje, nepriekaištingam garderobui, gerai įrengtam butui ar sumaniam pasivažinėjimui mieste.
Mūsų santykiai su Italija yra ilgi, gilūs, pastovūs, retkarčiais sudėtingi, dažnai linksmi ir visada malonūs. Jau gerą dešimtmetį aš ten sugrįžtu. Niekas per daug nesikeičia, išskyrus mane patį.
Pirmąsias fotografijas Italijoje pinholu (pinhole- fotoaparatas su objektyvu be optikos) atlikau baigdamas vidurinę mokyklą. Vėliau sekė studijų metai, keitėsi fotografavimo technika, plėtėsi idėjos, keitėsi estetikos suvokimas. Nors parsivežtos fotografijos ir keitėsi, tačiau Italija nesikeitė.
Kviečiu į Italijos regionus, kuriuos savo kelionėse tyrinėju lyg atskiras šalis ir ieškau tų regionų dar neatrastų kraštovaizdžių. Prie kiekvienos fotografijos rasite regionams priskirtų, vietinių italų dažniausiai naudojamus išsireiškimus. Pakeliaukime!
Ernestas Tatlauskas 